Izaijo 52

₁Atsibusk, atsibusk!

Apsivilk savo stiprybe, Sione!

Vilkis savo šlovės drabužiais,

Jeruzale, šventasis mieste,

nes neapipjaustytieji ir netyrieji

nebemindžios daugiau tavęs!

₂Nusipurtyk dulkes,

ir sėsk į savo sostą, Jeruzale!

Nusimesk grandinę nuo kaklo,

belaisve, Siono dukterie!

₃Juk VIEŠPATS taip sako:

„Ne už kainą buvote parduoti ir

ne už pinigus būsite atpirkti“.

₄Taip Viešpats DIEVAS kalba:

„Kadaise mano tauta išėjo į Egiptą,

kad gyventų ten kaip svetimšaliai.

Asirija juos apiplėšė,

nieko už tai neduodama.

₅O dabar ką aš turiu daryti? –

Tai VIEŠPATIES žodis. –

Mano tauta buvo pagrobta už nieką,

o jų engėjai staugia iš džiaugsmo. –

Tai VIEŠPATIES žodis. –

Mano vardas užgauliojamas kasdien be paliovos.

₆Todėl mano tauta patirs mano šlovę tą dieną,

nes aš tas, kuris tai sako: ‘Štai aš esu!’“

₇O kokios dailios kalnuose šauklio kojos,

to, kuris ateina su linksmąja žinia,

skelbdamas ramybę, nešdamas gerąją naujieną,

garsindamas išganymą, sakydamas Sionui:

„Tavo Dievas viešpatauja!“

₈Klausykis! Tavo sargybiniai šaukia

ir džiūgauja drauge,

nes jie mato savo pačių akimis

VIEŠPATĮ, grįžtantį į Sioną.

₉Drauge praplyškite džiaugsmo giesme,

Jeruzalės griuvėsiai,

nes VIEŠPATS paguodė savo tautą,

atpirko Jeruzalę!

₁₀VIEŠPATS iškėlė savo šventąją ranką

visų tautų akyse.

Visi žemės pakraščiai išvys

mūsų Dievo išganymą.

₁₁Išeikite, išeikite!

Palikite tą vietą, nelieskite nieko nešvaraus!

Lauk iš ten!

Jūs, kurie nešate VIEŠPATIES rykus,

išlikite švarūs!

₁₂Tačiau neskubėkite eidami,

neišeikite kaip bėgliai,

nes VIEŠPATS eina jūsų priešakyje,

o jūsų užnugaris – Izraelio Dievas.

₁₃„Iš tikrųjų mano tarnui seksis,

jis bus aukštai iškeltas ir didžiai išaukštintas.

₁₄Kaip daugelis juo baisėjosi,

nes jis atrodė nežmoniškai sudarkytas,

ir buvo nebepanašus į žmogų,

₁₅taip daugelis tautų bus jo nustebintos,

o karaliai stovės netekę žado.

Jie išvys, ko niekada nebuvo jiems apsakyta,

ir suvoks, ko niekada nebuvo girdėję“.